pralūgas

pralū̃gas sm. (2) 1. ežero ar upės užutėkis, įlanka: Seniau pralū̃guos linus merkdavom Ds. Užmesk pralūgan meškerę, gal pagausi Ds. 2. akivaras: Paupėj šieną pjaudamas pasisaugok, kad neinkristum pralū̃gan Ds. Dabar tie pralū̃gai baigia užaugt Ds. 3. Ds šlapia derlinga pieva prie upės.